Still Meadow

Paskelbta · 3 min. skaitymo

Nerimas šiuolaikiniame gyvenime: kodėl daugelis iš mūsų jaučiasi įsitempę

Nerimas yra viena dažniausių mūsų laikų patirčių. Ką sako tyrimai, kodėl taip yra ir kodėl šis jausmas nereiškia, kad su jumis kažkas negerai.

Jei dažnai jaučiatės įsitempę, neramūs ar susirūpinę, nors ir nežinote kodėl, esate labai gausioje kompanijoje. Nerimas yra viena dažniausių mūsų laikų žmogiškų patirčių. Pasaulio sveikatos organizacija vertina, kad maždaug vienas iš dvidešimt penkių žmonių pasaulyje gyvena su nerimo sutrikimu, o dar daugiau žmonių pažįsta kasdienį jo variantą: spaudžiančią krūtinę prieš sunkų pokalbį, naktį nesustojantį protą, tylų nerimo ūžesį naršant naujienas.

Šis straipsnis nėra diagnozė. Tai bandymas ramiai suprasti, kodėl daugelis iš mūsų jaučiasi įsitempę ir kodėl šis jausmas nusipelno smalsumo ir gerumo, o ne gėdos.

Labai senas aliarmas labai naujame pasaulyje

Nerimas iš esmės yra aliarmo sistema. Ji išsivystė tam, kad išlaikytų mūsų protėvius gyvus: šnaresys žolėje, nepažįstamasis stovyklos pakraštyje, žiema, kai trūksta maisto. Kūnas į galimą grėsmę atsako paaštrindamas dėmesį, pagreitindamas širdies plakimą ir paruošdamas raumenis veiksmui. Didžiąją žmonijos istorijos dalį tie aliarmai ateidavo ir praeidavo. Pavojus praeidavo, kūnas nurimdavo.

Šiuolaikinis gyvenimas prašo tos pačios aliarmo sistemos veikti visai kitokiomis sąlygomis. Nedaugelis iš mūsų susiduria su liūtais, bet daugelis susiduria su nuolatiniu mažesnių signalų srautu, kad kažkas gali būti negerai: neatsakyta žinutė, terminas, antraštė apie krizę kitoje žemės pusėje, pranešimas vienuoliktą valandą vakare. Kiekvienas signalas mažas. Kartu jie gali neleisti aliarmui visiškai išsijungti.

Kuo mūsų laikai kitokie

Tyrėjai ir klinicistai nurodo keletą šiuolaikinio gyvenimo bruožų, kurie, atrodo, maitina nerimą:

Nė vienas iš šių dalykų nereiškia, kad šiuolaikinis gyvenimas tiesiog blogas arba kad praeitis buvo rami. Tai reiškia, kad iš mūsų nervų sistemos reikalaujama apdoroti daugiau, dažniau, o tikro poilsio akimirkų turime mažiau.

Jausti nerimą nėra asmeninė nesėkmė

Viena sunkiausių nerimo dalių yra antras sluoksnis, kurį jis dažnai atneša: mintis, kad neturėtumėte taip jaustis, kad kiti tvarkosi geriau, kad su jumis kažkas negerai. Šis antras sluoksnis gali būti sunkesnis už pirmąjį.

Padeda prisiminti, kad nerimas yra normali žmogaus reakcija, o ne charakterio trūkumas. Net streso tyrimai rodo, kad svarbu, kaip mąstome apie savo reakcijas. Gerai žinomoje tyrimų serijoje psichologė Alia Crum su kolegomis nustatė, kad žmonės, išmokę į stresą žvelgti kaip į kai ką, kas gali ir padėti, o ne tik kenkti, parodė sveikesnes streso reakcijas ir jautėsi labiau pajėgūs susidoroti. Jausmui nereikėjo išnykti, kad viskas pagerėtų. Pasikeitė santykis su jausmu.

Kai nerimui reikia daugiau nei savipagalbos

Kasdienis nerimas kyla ir slūgsta. Jis gali būti nemalonus, bet praeina. Tačiau kartais nerimas tampa toks stiprus ar nuolatinis, kad nulemia kiekvieną dieną: vengiate vietų ar žmonių, savaitėmis prastai miegate, kūne jaučiate paniką arba sunkiai dirbate ar kuo nors džiaugiatės. Tuomet verta pasikalbėti su gydytoju ar psichikos sveikatos specialistu. Nerimo sutrikimai yra dažni ir gerai reaguoja į gydymą. Prašyti pagalbos yra stiprybės, o ne silpnumo ženklas.

Švelnesnė pradžia

Kasdieniam nerimui maži dalykai padeda labiau, nei tikimės. Keli lėti įkvėpimai su ilgu, minkštu iškvėpimu. Dešimt minučių lauke, žvelgiant į medžius ar dangų. Telefonas kitame kambaryje vieną vakarą. Pokalbis su žmogumi, kuris klauso. Ramaus balso pasakyti gerų žodžių.

Būtent dėl paskutiniojo egzistuoja Still Meadow. Tai tyli vieta, kur galite sėdėti jūsų pasirinktoje pievoje, klausytis švelnios muzikos ir gamtos garsų ir girdėti trumpas vilties istorijas iš senųjų tradicijų arba žodžius, kuriuos parašėte sau patys. Jis neišspręs šiuolaikinio gyvenimo problemų. Bet gali suteikti jūsų aliarmo sistemai kelias minutes pailsėti ir priminti, kad nesate vieni jausdamiesi taip, kaip jaučiatės.

Šaltiniai

  1. World Health Organization (2023). Anxiety disorders, fact sheet. https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/anxiety-disorders
  2. World Health Organization (2022). COVID-19 pandemic triggers 25% increase in prevalence of anxiety and depression worldwide. https://www.who.int/news/item/02-03-2022-covid-19-pandemic-triggers-25-increase-in-prevalence-of-anxiety-and-depression-worldwide
  3. Office of the U.S. Surgeon General (2023). Our Epidemic of Loneliness and Isolation. https://www.hhs.gov/sites/default/files/surgeon-general-social-connection-advisory.pdf
  4. Crum, A. J., Salovey, P., & Achor, S. (2013). Rethinking stress: The role of mindsets in determining the stress response. Journal of Personality and Social Psychology, 104(4), 716–733.