Naudingoji nerimo pusė
Nerimas nemalonus, bet nėra jūsų priešas. Kaip šiek tiek rūpesčio padeda pasiruošti, susikaupti ir rūpintis, ir kaip jo klausytis, neleidžiant jam užvaldyti.
Didžioji dalis to, ką girdime apie nerimą, yra apie tai, kaip jo atsikratyti. Tai suprantama: jis gali jaustis siaubingai. Tačiau nerimas yra ne tik problema, kurią reikia išspręsti. Tinkamu kiekiu jis yra vienas iš būdų, kuriais mūsų protas mumis rūpinasi. Suprasdami jo naudingąją pusę, galime padaryti jį šiek tiek mažiau baisų ir šiek tiek lengviau pakeliamą.
Emocija, turinti savo darbą
Kiekviena emocija turi paskirtį. Liūdesys sulėtina mus po netekties. Pyktis padeda ginti tai, kas svarbu. Nerimas žvelgia į priekį. Jis klausia: kas gali nutikti blogo ir ar esame pasirengę?
Psichiatras Randolphas Nesse'as, vienas iš evoliucinės medicinos pradininkų, lygina nerimą su dūmų detektoriumi. Dūmų detektorius, kuris kartais suveikia, kai paskrudinate duoną, erzina, bet toks, kuris tyli per tikrą gaisrą, yra daug blogesnis. Mūsų nerimo sistema suderinta būti šiek tiek per jautri, nes mūsų protėviams praleisti tikrą pavojų kainavo daug brangiau nei keli klaidingi aliarmai.
Taigi, kai jaučiate nerimą prieš kelionę, egzaminą ar sunkų pokalbį, jūsų protas nesuveikia klaidingai. Jis bando jus apsaugoti. Problema ne ta, kad aliarmas egzistuoja, o ta, kad šiuolaikiniame gyvenime jis gali skambėti per dažnai, per garsiai ar dėl dalykų, kurių pakeisti negalime.
Šiek tiek rūpesčio padeda mums pasirodyti geriau
Prieš daugiau nei šimtą metų psichologai Robertas Yerkesas ir Johnas Dodsonas aprašė dėsningumą, kuris nuo to laiko nuolat aptariamas: veiklos rezultatai linkę gerėti didėjant sujaudinimui iki tam tikro taško, o paskui blogėti, kai sujaudinimas tampa per didelis. Per mažai įtampos, ir mes nuobodžiaujame bei esame nerūpestingi. Per daug, ir sustingstame. Tarp jų yra zona, kurioje esame budrūs, susikaupę ir geriausios formos.
Daugelis tai pažįsta iš patirties. Šiek tiek jaudulio prieš pristatymą verčia pasiruošti, pasirepetuoti ir sutelkti dėmesį. Sportininkai ir muzikantai dažnai sako, kad jei visai nejaučia jaudulio, groja blogiau. Lengvas nerimas yra energija. Klausimas, kaip ją panaudoti, o ne būti jos užgniaužtam.
Pasakojimas, kurį sau pasakojame apie savo nervus
Tyrimai rodo, kad tai, kaip aiškiname nerimo signalus, gali pakeisti, kaip jie mus veikia.
Viename tyrime psichologas Jeremy Jamiesonas su kolegomis kai kuriems studentams, besiruošiantiems sunkiam egzaminui, pasakė, kad nerimo jausmas iš tikrųjų gali padėti jiems gerai atlikti užduotis, nes sujaudinimas gali pagerinti rezultatus. Tie studentai matematikos dalį atliko geriau nei studentai, tokios žinutės negavę. Jų širdys vis tiek plakė greitai; jie tiesiog kitaip aiškino greitą širdies plakimą.
Panašioje tyrimų linijoje Alia Crum ir jos kolegos nustatė, kad žmonės, kuriems padėta žvelgti į stresą kaip į galimai stiprinantį, o ne tik žalingą dalyką, pranešė apie geresnę savijautą ir parodė sveikesnes fiziologines reakcijas. Žinia ne ta, kad nerimas malonus. Ji ta, kad greitas širdies plakimas gali reikšti ir „aš pasirengęs“, ir „man gresia pavojus“.
Nerimas kaip rūpesčio ženklas
Yra ir kita, tylesnė nerimo pusė. Nerimaujame dėl to, kas mums svarbu: dėl vaikų, sveikatos, darbo, mylimų žmonių, pasaulio padėties. Šia prasme nerimas dažnai yra pasislėpęs rūpestis. Tai pastebėjus, jis gali sušvelnėti. Vietoj „kodėl aš toks?“ galite pasakyti: „Žinoma, kad tai jaučiu. Tai man svarbu.“
Šis poslinkis nepadaro, kad jausmas išnyktų, bet pakeičia jūsų santykį su juo: iš kovos su juo į klausymąsi.
Klausyti, bet nepaklusti
Naudingas būdas elgtis su nerimu yra toks, kaip elgtumėtės su nerimaujančiu draugu. Jūs klausote. Rimtai priimate jo rūpestį. Pažiūrite, ar yra ką nors praktiško padaryti. O jei dabar nieko padaryti negalima, švelniai nuraminate jį ir padedate nusiraminti.
Tą patį galite daryti su savo protu:
- Pastebėkite jį. „Jaučiu nerimą.“ Jausmo įvardijimas gali padaryti jį šiek tiek mažiau slegiantį.
- Paklauskite, į ką jis nurodo. Ar yra tikra problema ir ar yra mažas žingsnis, kurį galite žengti šiandien?
- Žengkite žingsnį arba leiskite tam ilsėtis. Jei galite veikti, veikite. Jei negalite, priminkite sau, kad ilgesnis nerimavimas rezultato nepakeis.
- Padėkite kūnui nurimti. Lėtas kvėpavimas, trumpas pasivaikščiojimas ar kelios tylos minutės gali nuraminti aliarmą, kad mąstanti proto dalis vėl galėtų įsijungti.
Kai aliarmas neišsijungia
Naudingoji nerimo pusė turi ribas. Jei rūpesčiai nuolatiniai, jei panika ateina iš niekur arba jei baimė verčia vengti paprastų gyvenimo dalykų, aliarmas nebepadeda. Tai ne silpnumas; tai ženklas ieškoti pagalbos. Gydytojas ar terapeutas gali padėti, o veiksmingų gydymo būdų yra.
Kasdieniam nerimui gali padėti vieta, kur aliarmui leidžiama pailsėti. Still Meadow galite sėdėti tylioje pievoje ir klausytis senų pasakojimų apie vandenį, kuris nekovoja su akmeniu, ir apie bambuką, kuris lenkiasi po sniegu nesulūždamas. Jie primena, kad būti jautriam, budriam ir rūpestingam nėra trūkumas. Tai dalis to, kas daro jus žmogumi.
Šaltiniai
- Yerkes, R. M., & Dodson, J. D. (1908). The relation of strength of stimulus to rapidity of habit-formation. Journal of Comparative Neurology and Psychology, 18, 459–482.
- Crum, A. J., Salovey, P., & Achor, S. (2013). Rethinking stress: The role of mindsets in determining the stress response. Journal of Personality and Social Psychology, 104(4), 716–733.
- Jamieson, J. P., Mendes, W. B., Blackstock, E., & Schmader, T. (2010). Turning the knots in your stomach into bows: Reappraising arousal improves performance on the GRE. Journal of Experimental Social Psychology, 46(1), 208–212.
- Nesse, R. M. (2019). Good Reasons for Bad Feelings: Insights from the Frontier of Evolutionary Psychiatry. Dutton.