Still Meadow

Paskelbta · 3 min. skaitymo

Kodėl atsipalaidavimas nėra prabanga

Poilsis dažnai laikomas atlygiu po darbo. Kvėpavimo, gamtos ir meditacijos tyrimai rodo, kad tai pagrindinis sveiko proto ir kūno poreikis.

Daugelyje kultūrų jaučiame, kad atsipalaidavimą turime užsitarnauti. Pirma darbas, laiškai, buities darbai; paskui, jei lieka laiko, poilsis. Dažnai laiko nelieka. Tačiau streso mokslas pasakoja kitą istoriją: atsipalaidavimas nėra atlygis už produktyvų gyvenimą. Tai dalis to, kas daro sveiką gyvenimą įmanomą.

Du nervų sistemos režimai

Mūsų autonominė nervų sistema veikia šiek tiek kaip automobilis su greičio pedalu ir stabdžiu. Greičio pedalas, dažnai vadinamas „kovok arba bėk“ sistema, ruošia mus veiksmui: širdis pagreitėja, kvėpavimas pasidaro greitesnis, raumenys įsitempia, dėmesys susiaurėja. Stabdys, kartais vadinamas „ilsėkis ir virškink“ sistema, daro priešingai: širdis sulėtėja, atsinaujina virškinimas, kūnas save atstato.

Abu yra sveiki. Bėdos prasideda, kai greičio pedalas ilgai spaudžiamas, o stabdys naudojamas retai. Daugelis šiandien taip ir gyvena, judėdami nuo vieno reikalavimo prie kito ir niekada visiškai nesustodami. Laikui bėgant nuolat veiksmui pasiruošęs kūnas pavargsta, prastai miega ir sunkiau nusiramina, net kai nieko blogo nevyksta.

Atsipalaidavimo reakcija

Praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje Harvardo kardiologas Herbertas Bensonas aprašė tai, ką pavadino atsipalaidavimo reakcija: gilaus poilsio būseną, kuri yra fizinė streso reakcijos priešingybė. Jis nustatė, kad ją galima sukelti sąmoningai paprastomis praktikomis: ramiai sėdint, kartojant žodį ar frazę ir švelniai grąžinant į ją dėmesį, kai tik protas nuklysta. Širdies ritmas ir kvėpavimas sulėtėdavo, o žmonės pasakodavo jaučiantys didesnę ramybę.

Jo darbą svarbų padarė paprastumas. Atsipalaidavimo reakcija nėra skirta tik vienuoliams ar ekspertams. Tai įgimtas kiekvieno žmogaus kūno gebėjimas, laukiantis, kad juo pasinaudotų.

Kvėpavimas kaip durys

Kvėpavimas yra viena iš nedaugelio nervų sistemos dalių, kurias galime paveikti tiesiogiai. Kai nerimaujame, linkę kvėpuoti greitai ir aukštai krūtinėje. Kai sulėtiname kvėpavimą, ypač iškvėpimą, kūnas tai suvokia kaip ženklą, kad esame saugūs.

2018 m. sisteminėje apžvalgoje, kuriai vadovavo Andrea Zaccaro, nagrinėti lėto kvėpavimo, apibrėžiamo kaip mažiau nei dešimt įkvėpimų per minutę, tyrimai. Nustatyta, kad lėtas kvėpavimas susijęs su didesniu širdies ritmo kintamumu, kuris yra lankstumo ir gero reguliavimo nervų sistemoje žymuo, bei su smegenų veiklos pokyčiais, susijusiais su atsipalaidavimu. Vėlesni tyrimai nurodo maždaug šešis įkvėpimus per minutę kaip tempą, kuriuo šie poveikiai dažnai būna stipriausi.

Tiksliai skaičiuoti nereikia. Švelniai įkvėpti pro nosį maždaug keturias sekundes ir iškvėpti maždaug šešias, kelias minutes, daugeliui žmonių pakanka pajusti skirtumą.

Meditacija: naudinga, bet ne stebuklas

Meditacija dažnai pristatoma kaip vaistas nuo visko. Įrodymai kuklesni ir tam tikra prasme padrąsinantys. Didelė metaanalizė, 2014 m. paskelbta žurnale JAMA Internal Medicine, vadovaujama Madhavo Goyalo, apžvelgė 47 tyrimus, kuriuose dalyvavo daugiau nei 3500 žmonių. Nustatyta, kad dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) meditacijos programos lėmė mažus ar vidutinius nerimo, depresijos ir skausmo pagerėjimus.

Mažas ar vidutinis yra sąžininga. Tai reiškia, kad meditacija nėra stebuklas, bet yra tikra, išmatuojama pagalba, kai kuriuose tyrimuose panaši į kitus nusistovėjusius metodus. Ir kaip ir sportas, jos nauda auga su praktika.

Tyli gamtos medicina

Atrodo, kad ir laikas gamtoje padeda. Beveik 20 000 žmonių Anglijoje tyrime Mathew Whitas su kolegomis nustatė, kad žmonės, kurie bent 120 minučių per savaitę praleisdavo gamtinėse vietose, tokiose kaip parkai, miškai ar pakrantė, dažniau pranešdavo apie gerą sveikatą ir aukštą savijautą nei tie, kurie gamtoje neleisdavo laiko. Atrodė, nesvarbu, ar tos dvi valandos susidarė iš vieno ilgo pasivaikščiojimo, ar kelių trumpesnių apsilankymų.

Tyrimas rodo ryšį, o ne įrodo priežastį, bet jis atitinka tai, ką jaučia daugelis: pieva, miškas ar jūra moka padaryti mūsų rūpesčius mažesnius. Net gamtos vaizdai ir garsai gali padėti kai kuriems žmonėms nusiraminti, ir tai viena iš priežasčių, kodėl Still Meadow naudoja tikrus paukščių, vėjo, vandens ir lietaus įrašus.

Poilsis kaip praktika, o ne atlygis

Jei atsipalaidavimas yra pagrindinis poreikis, jis nusipelno vietos dienoje, o ne tik likusiose minutėse. Keletas idėjų:

Atsipalaidavimas nėra tingumas. Taip kūnas atsigauna, taip protas suvokia dieną ir taip randame energijos rūpintis kitais. Jums nereikia jo užsitarnauti. Tereikia sau jį leisti.

Šaltiniai

  1. Benson, H. (1975). The Relaxation Response. William Morrow.
  2. Zaccaro, A., Piarulli, A., Laurino, M., et al. (2018). How breath-control can change your life: A systematic review on psycho-physiological correlates of slow breathing. Frontiers in Human Neuroscience, 12, 353. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/30245619/
  3. Goyal, M., Singh, S., Sibinga, E. M. S., et al. (2014). Meditation programs for psychological stress and well-being: A systematic review and meta-analysis. JAMA Internal Medicine, 174(3), 357–368. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/24395196/
  4. White, M. P., Alcock, I., Grellier, J., et al. (2019). Spending at least 120 minutes a week in nature is associated with good health and wellbeing. Scientific Reports, 9, 7730.